Atsinaujinimo diena su Taizé bendruomenës broliais Kaune
 
 Vasario 4 d. á atsinaujinimo dienà „Pasitikëjimo piligrimystë drauge – dþiaugsmingai, paprastai, gailestingai“, vykusià Vytauto Didþiojo universiteto Didþiojoje salëje, susirinko apie tûkstantis jaunø ir vyresnio amþiaus þmoniø ið ávairiø ðalies kampeliø. Salë buvo pilnutëlë, ne visiems uþteko sëdimø vietø. Šioje atsinaujinimo dienoje toliau tæstas 2001 m. pradëtas susipaþinimo su ávairiø Baþnyèios bendruomeniø bei vienuolijø puoselëjamais dvasingumo keliais ciklas.

Atsinaujinimo dienà rengë katalikø bendruomenë „Gyvieji akmenys“drauge su Taizé bendruomenës broliais bei bièiuliais. Konferencijas vedë du Taizé broliai: lietuvius Taizé bendruomenëje priimantis br. Robas ir pirmàkart Lietuvoje lankæsis br. Jean Marie, viena savo giminës ðaka treèiosios kartos JAV lietuviø iðeiviø palikuonis. Renginio pradþioje visi giedojo Taizé giesmes ir malda dëkojo Dievui uþ bendruomenës ákûrëjà brolá Roger. Brolis Jean-Marie, beje, vienas ið Taizé giesmiø kûrëjø, paaiðkino giedojimo reikðmæ: „ Taizé giesmiø intencija – padëti melstis. Kadangi giesmës lengvai ásimenamos, nes vos keliø þodþiø bei paprastos melodijos, gali po truputá leistis á mûsø ðirdá.“ Atsinaujinimo dienos programa buvo grásta brolio Roger jaunystëje patirtomis áþvalgomis, tapusiomis Taizé bendruomenës regula: iðgyventi Evangelijos palaiminimus dþiaugsmo, paprastumo bei gailestingumo dvasia.

Pirmosios konferencijos „Dþiaugsmas“ prelegentas brolis Jean-Marie atkreipë dëmesá á tai, kad Evangelijos palaiminimai skelbiami esamuoju, o ne bûsimuoju laiku. Todël dþiaugsmas yra neatsiejamas nuo dabarties gyvenimo. Remdamasis kûdikiðko dþiaugsmo pavyzdþiu br. Jean Marie atskleidë, kad dþiaugsmo esmë – suvokimas bei atradimas, kad esame mylimi ir galime mylëti. Iðaugus ið kûdikio amþiaus svarbu angaþuotis gyventi nepaisant sunkumø, nors nejauèiant, taèiau tikint, jog esame mylimi.

Brolis Robas pasidalijo Jëzaus prisikëlimo suvokimu, naujai iðgyventu pirmàkart atsidûrus Taizé bendruomenëje. Konferencijoje „Paprastumas“ jis kalbëjo apie Taizé bendruomenei bûdingà mobilumà, lankstumà, nuðvieèiantá gyvenimà paprastu groþiu. Jis priminë Jëzaus gimimo istorijà: nuo amþiø numatytas Dievo planas vyko prisitaikant prie paprastø kasdienos sàlygø. Kalëdø istorija moko, jog „á ávyká turime áþengti, kaip Dievas nori, o ne kaip mes ásivaizduojame“. Laikinumas bei lankstumas þenklina Taizé bendruomenës gyvenimà, siekiant „ ne ásitvirtinti, o palikti erdvës pokyèiams“. Prelegentas paprastumà siejo su nuostaba – ið ðirdies, o ne ið proto kylanèia iðmintimi. Jis kvietë supaprastinti savo gyvenimà ir puoselëti ðirdies atlaidumà visiems, atsispiriant vartotojiðkos visuomenës madoms. Turëtume savæs paklausti, kas iðgriozdintina ið mûsø gyvenimo, kad liktume laisvi: „paprastumas suteikia galimybæ ið ðirdies gyventi Dievo duotà gyvenimà“.

Apie Taizé bendruomenëje iðgyventus pokyèius liudijo Petraðiûnø parapijos jaunuoliai. Mantas sakë ten meldæsis, kaip praðë mama, uþ alkoholá vartojantá, todël nemëgstamà tëvà. Bûdamas Taizé jis suvokë, jog tëvas priimtinas, koks yra. Gráþæs vaikinas tëvà rado pasikeitusá – atsisakiusá blogo áproèio, ánikusá á stebëtino groþio meistrystæ. Linas teigë Taizé iðmokæs pasitikëti kitais, tolerancijos, nutilti, melstis („nebûtinai sudëjus rankas“). Agnë pasakojo, kaip Taizé pamaldos padëjo rasti jai vietà parapijos gyvenime.

Treèiojoje konferencijoje „Gailestingumas“ kalbëjo abu Taizé broliai. Brolis Jean Marie nurodë, jog ði sàvoka, palyginti su jau aptartomis, sunkiau apibrëþiama. Br. Jean-Marie, prisiminæs brolio Roger poelgá su prasikaltusiais naðlaièiais, apibendrino, jog gailestingumas – ne tik þodþiai, bet ir darbai. Gailestingumà iðgyvename pranaðo Ezekielio knygoje paþadëta kûnine ðirdimi, duota vietoj akmeninës ðirdies. Gailestingumà puoselëjame savo, t. y. “kûnine”, ðirdimi, o ne pamëgdþiodami kitus.

Brolis Robas apie gailestingumà kalbëjo Evangelijos palyginimu apie sûnø palaidûnà ir jo tëvà – nepaliaujamai laukiantá, be iðlygø mylintá, gailestingà. „Gailestingumas –tai nesiliaujanèios meilës varomoji jëga, verèianti bëgti pas sûnø ir já apkabinti. Toks gailestingumas nëra tik þodþiai: jis veiklus – sukuria kaþkà nauja, net ið to, kas bloga.“ Dievo gailestingumo negalime nusipelnyti – jis priimtinas kaip dovana; Vieðpats mus myli ir netobulus, silpnus. Broliui Robui pakvietus, malda ir giesmëmis, kaip áprasta Taizé, buvo ðvenèiamas Dievo gailestingumas.

Po pietø atsinaujinimo dienos dalyviai galëjo pasirinkti vienà ið keturiø darbo grupiø. Pirmajai darbo grupei „Apie Taizé bendruomenæ ir jaunimo susitikimus“ vadovavo pasiruoðimo piligrimystei centrø atstovai. Antrojoje „Malda – bendrystës su Dievu ir þmonëmis augimo kelias“ brolis Jean-Marie pasakojo, kaip meldþiamasi Taizé bendruomenëje. Darbo grupëje „Kaip atpaþinti Vieðpaties paðaukimà“ brolis Robas sakë, kad Dievas, mus ðaukdamas, pasinaudoja ir mûsø dovanomis, ir silpnumu. Mûsø vidinës tuðtumos ir vieniðumo sukeltas troðkimas gali tapti Dievui atviromis durimis. Taèiau negatyvus susitelkimas á savo nepajëgumà, lyginimasis su kitais nepadeda suvokti paðaukimo. Svarbu atpaþinti savo dovanas, kad þinotume, ko Vieðpats ið mûsø nori.

Pokalbá apie krikðèioniø bendradarbiavimà darbo grupëje „Net per dykumà tiesiu kelià, net tyruose atveriu upes...“ (Iz 43, 19) vedë skirtingø krikðèioniðkøjø konfesijø dvasininkai: katalikø kunigas Kæstutis Rugevièius ir evangelikø liuteronø kunigas Saulius Juozaitis. Beje, Vytauto baþnyèioje ir kaimynystëje esanèioje Kauno evangelikø liuteronø parapijoje jau keliolika metø puoselëjami ryðiai su Taizé bendruomene, vyksta pamaldos, pasirengimo piligrimystei grupiø susitikimai.

Ávade á Eucharistijos liturgijà br. Jean-Marie teigë, jog ðv. Miðiose Kristus vis ið naujo mums dovanoja savo gyvenimà. Miðiose mokomës dalytis priimdami, „tampame vis labiau vienas kûnas su tais, su kuriais dalijamës savo gyvenimà.“ Brolis Robas ðià mintá grindë ikonos “Jëzus su bièiuliu” komentaru.

Eucharistijos ðventimui vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevièius. Ganytojas dþiaugësi ypaè gausiai susirinkusiais þmonëmis. Arkivyskupas pamoksle atkreipë dëmesá á liturginiuose skaitiniuose besikartojanèià paðaukimø temà. Pasak jo, kiekvienas paðaukimas yra „brangus, jei sàmoningai priimamas“, ir nelaimë, jei þmogus neatsiliepia á Dievo kvietimà. Ganytojas dþiaugësi Taizé broliais, linkëjo, jog per juos tarp visø krikðèioniðkø bendruomeniø pasklistø broliðkumo dvasia.

Po Komunijos visø rankose suþibo iðdalytos þvakelës — Kristaus ðviesos simbolis. 

„Baþnyèios þinios“
katalikai.lt
  
 
   
Apie naujienø grupes 
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt